Šių metų rugsėjo 15–20 dienomis Košaline ir Mielne vyko 18-asis Pasaulinis lenkų chorų festivalis. Šių metų festivalyje dalyvavo penki chorai: choras „Verum Cantus“ iš Baltarusijos, vyrų choras „Gorol“ iš Čekijos, choras „Chorus Polonicus Gotoburgensis“ iš Švedijos ir mišrus choras „Hosanna“ iš Vitebsko (Baltarusija). Lietuvai festivalyje atstovavo liaudies dainų ir šokių ansamblis „Rudomianka“ ir vokalinio ansamblio ,, Echo” nariai, vadovaujamas Violetos Cereškos.
Iš viso dalyvavo 105 žmonės. Tai buvo neeilinis ir jaudinantis renginys, subūręs lenkų kultūros ir chorinio dainavimo mylėtojus. Festivaliui, kurį tradiciškai organizuoja asociacija „Wspólnota Polska“, vadovavo dr. Piotr Zientarski, o meno vadovas – prof. Przemysław Pałka. Festivalio organizaciniu direktoriumi buvo Błażej Papiernik.
Prieš iškilmingą koncertą choristai dalyvavo intensyviuose chorinio dainavimo seminaruose Mielne, kur dirbo prie bendro repertuaro. Tarp mokytojų ir instruktorių buvo profesorius Przemysław Pałka, profesorė Elżbieta Wtorkowska – dirigentė, besispecializuojanti balso kūrime iš Bydgoščiaus muzikos akademijos; dr. Paweł Łuczak – dirigentas ir balso specialistas iš Poznanės muzikos akademijos; Jakub Koterba – pianistas ir dirigentas; ir Grażyna Ney – iškili pianistė iš Vroclavo.
Viskam vadovavo profesorius Przemysław Pałka – dirigentas ir meno vadovas iš Poznanės muzikos akademijos, kuris prižiūrėjo seminarų meninį lygį ir padėjo choristams rengti bendrą repertuarą.
Chorinio dainavimo dirbtuvės buvo tikras lenkų chorinės muzikos šedevras. Vos per kelias dienas ansambliai įgijo nepaprastų naujų chorinio dainavimo įgūdžių, tobulindami tiek savo vokalinę techniką, tiek kolektyvinio muzikavimo meną. Bendros pastangos lėmė unikalią muzikinę visumą – gražias chorines dainas, visų dalyvių atsidavimo, talento ir bendradarbiavimo vaisius.
Kiekvienas ansamblis taip pat turėjo galimybę pristatyti savo meninę programą peržiūros koncerte „Rewita“ centre Uniescyje. Atrinkti kūriniai buvo paruošti iškilmingam finaliniam koncertui Košaline.
Festivalio dalyviai turėjo unikalų ir jaudinantį susitikimą su Jo Ekscelencija, Košalino-Kolobržego vyskupu Krzysztofu Zadarko. Šio susitikimo metu vyskupas priminė šv. Jono Pauliaus II žodžius, primindamas visiems, kad Tėvynė yra visur, kur lenkai yra – nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje jie gyvena. Vyskupo nuoširdūs žodžiai buvo graži dėkingumo ir padrąsinimo išraiška visiems choristams toliau didžiuotis lenkų kultūra ir tradicijomis, perduodant jas ateities kartoms.
Vienas iš festivalio akcentų buvo susitikimas Polonijos aikštėje Košaline.
Choras kartu su kitais festivalio dalyviais dalyvavo ceremonijoje, skirtoje paminėti 50-ąsias paminklo lenkų diasporos ryšiams su Tėvyne atidengimo metines. Prie paminklo chorai kartu atliko himną „Rota“ ir „Gaude Mater Polonia“. Po kelių valandų visi chorai kartu koncertavo Košalino filharmonijos scenoje.
Festivalio iškilmingas finalinis koncertas įvyko rugsėjo 19 d. Košalino filharmonijoje. Tai buvo tikra dvasinė ir muzikinė šventė. Publika turėjo galimybę mėgautis nuostabiu penkių lenkų chorų dainavimu, kurie kiekvienas pristatė po tris kūrinius. Ypatingas akcentas buvo bendras pasirinktų kompozicijų atlikimas, diriguojant iškiliems lenkų chorinės muzikos meistrams, suteikęs koncertui išskirtinai iškilmingą ir nepamirštamą charakterį.
Kai scenoje pasirodė „Rudomiankos“ choras, prasidėjo muzikinė kelionė per širdžiai artimas dainas, susijusias su Lenkija ir Vilniaus kraštu. Muzikinį akompanimentą atliko Jurgita Umaraitė, Kamilija Cereška ir Kšyštof Stankevič
Choro pasirodymas sukėlė platų emocijų spektrą – džiaugsmą, švelnumą ir ilgesį. Gražus dainų atlikimas buvo įvertintas audringais publikos plojimais.
Iškilmingo koncerto, skirto paminėti iškilaus lenkų dainininko Mieczysławo Foggo 125-ąsias gimimo metines, metu publika išgirdo tris garsiausius ir mylimiausius menininko kūrinius. Piotr Janczak, profesorės Elżbietos Wtorkowskos prašymu, šiuos kūrinius aranžavo specialiai lenkų chorams. Chorai atliko „Rudens rožes“, „Kas mums liko iš šių metų“ ir „Paskutinį sekmadienį“.
Koncerto pabaigoje visi chorai kartu atliko kelis kūrinius: Claude’o Debussy „Mergina su lininiais plaukais“, Norberto Blachos „Malda už taiką“ ir Felikso Nowowiejskio „Lenkų užsienyje himną“. Taip pat buvo atliktas kūrinys, ypač artimas visų lenkų širdims: „Tokia šalis“.
Pasibaigus meninei daliai, visi dirigentai ir tie, kurie prisidėjo prie šio išskirtinio renginio organizavimo, buvo pakviesti į sceną. Atėjo laikas padėkoms, sveikinimams ir atminimo diplomų įteikimui atskirų chorų dirigentams. Kiekvienas dirigentas gavo gėlių. Tai buvo gražus padėkos už atsidavimą, darbą ir širdį, kurią jie įdėjo ruošdami koncertus ir visą festivalį, simbolis.
Ir kaip tik tada, kai atrodė, kad šventė baigėsi, įvyko tai, kas jau daugelį metų yra graži festivalio tradicija. Be jokio pranešimo visi chorai spontaniškai sujungė savo balsus, atlikdami Zbigniewo Kozłubo „Lenkų chorų himną“. Solo partiją atliko Blažej Papiernik, o visam pasirodymui dirigavo profesorius Przemysław Pałka. Fortepijonu grojo Jakub Koterba.
Tai buvo neįtikėtinai jaudinanti ir nostalgiška muzikinė koncerto kulminacija. Nesenstančios melodijos, naujose chorinėse aranžuotėse, sujungė kartas ir sukūrė unikalią atmosferą, palikdamos nepamirštamą įspūdį publikai. Tai buvo emocijų, grožio ir pasididžiavimo kupinas finalas – tikra lenkų chorinės dainos šventė ir nepaprastas lenkų bendruomenės susibūrimas.
Festivalis baigėsi chorų pasirodymu per šv. Mišias Unieście miestelyje, Švč. Mergelės Marijos Jūros Žvaigždės bažnyčioje.
18-asis pasaulinis lenkų chorų užsienyje festivalis taip pat buvo unikali proga susiburti, susipažinti vieniems su kitais ir pasikeisti patirtimi. Kelios kartu praleistos dienos leido choristams ne tik lavinti vokalinius įgūdžius, bet ir užmegzti naujų draugysčių bei sustiprinti ryšius tarp skirtingose šalyse gyvenančių lenkų. Festivalis dar kartą pademonstravo didžiulę muzikos galią ir jos gebėjimą suvienyti lenkų diasporą lenkų kalbos, kultūros ir tradicijų pagrindu. Dalyviai išvyko iš Košalino kupini turtingos patirties, naujų įgūdžių ir prisiminimų, kurie ilgam išliks jų atmintyje.
„Rudomianka“ ir jos meno vadovė Violeta Cereška nuoširdžiai dėkoja Lenkijos Respublikos senatoriui dr. Piotrui Benedyktui Zientarskiui už jo atsidavimą, gerumą ir paramą organizuojant šį unikalų renginį. Taip pat padėkos žodžiai reiškiami Mielno viešbučio „Rewita“ direktoriui Blažejui Papiernikui už svetingumą, šiltą atmosferą ir rūpestį festivalio dalyviais.
Ansamblis ypač dėkoja meno vadovui prof. Przemysławui Pałkai ir visam meniniam personalui už jų profesionalumą, didžiulį darbą, vertingas konsultacijas ir aplinkos, kurioje lenkų diasporos chorai galėjo lavinti savo įgūdžius ir kartu patirti chorinės muzikos grožį, sukūrimą.
Tegul muzikos grožis ir toliau vienija visus peržengiant sienas ir leidžia didžiuotis lenkų kultūra ir tradicijomis.
