Korupcijos prevencija

Vilniaus rajono savivaldybė siekdama didinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę bei gyventojų pasitikėjimą, įgyvendina korupcijos priemones, kurios padeda užtikrinti skaidresnę ir efektyvesnę, o svarbiausia – teisėtą veiklą.

Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (valstybės politiko, teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ir kito jam prilyginto asmens) elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams.

Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.

Korupcijos prevencija siekiama, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti ekonomiką, demokratiją, kurti socialinę gerovę, stiprinti nacionalinį saugumą, didinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę.

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

 

Platesnė informacija

1. Kyšis yra duodamas už teisėtą ar neteisėtą veikimą, o dovana pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas.

Šiuo atveju aktualios teisės normos ir jų aiškinimas:

1.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXXIII skyrius reglamentuoja nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Šio skyriaus 230 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo subjektas yra specialusis – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Tokie asmenys apibrėžti BK 230 straipsnio 1 – 3 dalyse. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys gydytojai pagal BK 230 straipsnio 3 dalį laikytini asmenimis prilygintais valstybės tarnautojams.

Svarbu pažymėti, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal BK už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. Taigi ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš alternatyvių veikų padarymo momento. Baudžiamajai atsakomybei už kyšininkavimą kilti nėra privalomas didelės žalos požymis.

1.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.470 straipsnio 5 dalyje numatyta norma draudžianti priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams (jais laikytini ir gydytojai) ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo (įskaitant gydytojo) tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis.

1.3. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 1 dalį (toliau – Viešųjų ir privačių interesų įstatymas) valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims (jais laikomi ir gydytojai) draudžiama priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio įstatyme numatytą interesų konfliktą.

1.4. CK 6.465 straipsnis nustato, kad dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimas – tai sandoris, kurio pagrindinė ypatybė yra neatlygintinumas, t. y. nesitikėjimas gauti atgal kokią nors naudą ar nuolankumą. Jei neatlygintinai perduodant turtą, turtinę teisę ar kitą naudą daroma prielaida, kad apdovanotasis turi kažką už tai (ne)daryti, (ne)atlikti, arba tai daroma už jau atliktus tam tikrus veiksmus, tai yra ne dovanojimas, o neteisėta veika (papirkimas ir kyšininkavimas).

Svarbu pažymėti, kad draudimas priimti (teikti) dovanas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kai dovanos įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtoms dovanoms (valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika, kalendoriai, knygos ir kitokie informacinio pobūdžio spaudiniai), kurių vertė neviršija 30 eurų. Dovanos, kurių vertė viršija 30 Eur sumą, laikomos valstybės ar savivaldybės nuosavybe (Viešųjų ir privačių interesų įstatymo 14 straipsnio 2–3 dalys). Apie jas reikia deklaruoti nustatyta tvarka.

 

2. Tikra dovana niekada negali būti laikoma kyšiu, o kyšis – dovana.

Viešajame sektoriuje dirbantys asmenys neturėtų priimti (teikti) (tie patys asmenys vienose situacijose gali veikti kaip teikėjai, kitose – kaip gavėjai) turto ar tam tikros naudos, kuri būtų duodama ne pagal tradicijas ir protokolą arba esant situacijoms, kai dėl tokio davimo aplinkybių – vietos, laiko, formos ir pan. – visuomenė galėtų suprasti nevienareikšmiškai bei vertinti prieštaringai (t. y. sukeltų interesų konflikto minėtųjų asmenų veikloje regimybę). Turtas, turtinės teisės ar tam tikros naudos, tiesiogiai ar netiesiogiai priimamos iš asmenų (teikiamos asmenims), su kurių interesais susijusį klausimą išsprendė, sprendžia ar galėtų spręsti ateityje valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, vos tik apdovanojimo faktas taps viešai žinoma aplinkybe, neabejotinai ir visiškai pagrįstai visuomenėje bus suprastos kaip paprasčiausias būdas paveikti pastarojo tarnybinius sprendimus taip, kad jie būtų palankūs dovanotojui (ar jo artimiems asmenims). Šiuo atveju apdovanotasis asmuo neišvengiamai veiks interesų konflikto situacijoje, todėl ir jo priimami sprendimai negalės būti objektyvūs bei nešališki, kaip to reikalauja viešasis visuomenės interesas. Viešajame sektoriuje dirbantis asmuo, kuris asmeniškai ar per tarpininkus priėmė leidžiamo dydžio dovaną iš fizinio ar juridinio asmens ir dėl to gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, vienus metus negali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar atlikti kitų tarnybinių pareigų dėl šio asmens (Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

Rekomendacijos, kaip elgtis situacijose, kai yra siūloma dovana ar kyšis, pavyzdžiai bei informacija, ką daryti su tokiomis dovanomis, kurių negalima priimti, pateikti Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovo 4 skyriaus  „Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai, jų rūšys, sampratos ir praktiniai pavyzdžiai“ 4.9. skirsnyje „Netinkamos dovanos“.

Dovanomis niekada neturėtų būti naudojamasi siekiant ką nors netinkamai paveikti (reikia vengti situacijų, kai dovanos gali būti suprantamos kaip netinkama įtaka), nes tikra dovana negali turėti įtakos gebėjimui priimti nešališkus ir objektyvius sprendimus. Priešingu atveju tai nebūtų dovana, o kyšis.

 

3. Apie dovanas reikia deklaruoti, o apie siūlomą kyšį – pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

3.1. Gautos dovanos turi būti deklaruojamos privačių interesų deklaracijoje (forma paskelbta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje www.vtek.lt):

– per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautos dovanos (išskyrus artimų asmenų dovanas), jeigu dovanų vertė didesnė negu 150 eurų (Įstatymo 6 str. 1 d. 5 p.);

– iš artimų asmenų gautos dovanos, jei jų vertė didesnė negu 3 000 eurų (deklaruotinas kaip vienašalis sandoris, Įstatymo 6 str. 1 d. 6 p.).

Deklaruoti dovanas bus lengviau prieš tai susipažinus su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtintomis Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėmis.

3.2. Apie gautas pajamas dovanojimo būdu, taip pat turi būti deklaruojama pajamų deklaracijoje, kuri pateikiama valstybinei  mokesčių inspekcijai:

– iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių dovanojimo pinigais būdu gautas pajamas, kurių suma per mokestinį laikotarpį didesnė kaip 2500 eurų;

– iš kitų asmenų (ne iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) brolių, seserų, senelių ir vaikaičių) gautas pajamas, kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį  didesnė kaip 2 500 Eur.

3.3. Rekomendacijos kaip elgtis, kai yra siūlomas ar duodamas kyšis pateiktos jau minėto Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovo 16.13 skyriuje „Atmintinė valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kai jiems yra siūlomas ar duodamas kyšis“.

Tikimės, kad pateikta nuomonė padės mažinant korupcijos rizikos veiksnius sveikatos apsaugos sektoriuje bei prisidės prie Nacionalinės kovos su korupcija programos 2015-2025 m.    tikslo – didinti skaidrumą, mažinti ir šalinti korupcijos pasireiškimo galimybes sveikatos priežiūros įstaigose.

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos inf.

Kviečiame pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, su kuriomis Jums galimai teko susidurti Vilniaus rajono savivaldybėje, pvz. kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimas, dokumentų suklastojimas, sukčiavimas ir pan.

Pranešti reiktų tuo atveju, jeigu manote turintys žinių arba pagrįstų įtarimų apie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padarytas, daromas ar ketinamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Pranešime trumpai ir aiškiai išdėstykite įvykio aplinkybes, nurodykite laiką, vietą, žinomus su aprašoma situacija susijusius asmenis, jų pareigas, žinomus liudytojus. Kartu su pranešimu galite pateikti turimus įrodymus, dokumentus, paaiškinimus ar kitą, Jūsų nuomone tyrimui reikšmingą informaciją.


Informacijos anonimiškumas ir konfidencialumas garantuojamas. 
Pareiškėjams pageidaujant ir pateikiant kontaktinius duomenis, jie informuojami apie patikrinimo rezultatus teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Atsakymai pranešėjams teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis.

Taip pat anonimiškai pranešti apie galimus korupcijos atvejus galite Specialiųjų tyrimų tarnybai visą parą veikiančiu „karštosios linijos“ telefonu 85 266 3333, el. paštu pranesk@stt.lt arba svetainėje www.stt.lt.

PRIMENAME, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti kitą asmenį. Už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.

STT – KORUPCIJOS PREVENCIJA

VRSA – KORUPCIJOS PREVENCIJA

PRANEŠTI APIE KORUPCIJĄ RUDAMINOS KULTŪROS CENTRE GALITE:

KORUPCIJOS PREVENCIJA

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

Pasitikrinkite žinias

Antikorupcinis sąmoningumas yra vienas svarbiausių viešojo sektoriaus veiklos skaidrumo elementų.