Lenkų rašytoja ir žurnalistė Dorota Terakowska pasakė: „Teatras yra meno šventykla“. Į tokią meno šventyklą visus norinčius pakvietė Rudaminos kultūros centras. Būtent čia lapkričio 14 dieną buvo galima pažiūrėti Emilijos Latėnaitės monospektaklį „Kai labai norisi gyventi, bet nežinai kaip“
Spektaklis „Kai labai norisi gyventi, bet nežinai kaip“ – tai nuotaikingas spektaklis apie kito žmogaus ilgesį ir susitikimą su savimi. Apie akimirkas, kai labai norisi gyventi, bet nežinai kaip. Spektaklis nestebina savo efektais ir forma, o sukuria jautrumu virpančią atmosferą vaidybos ir gyvo garso galia, kad kiekvienas žiūrovas galėtų susitikti su seniai matytu savimi, jausti ir mėgautis.
Aktorė Emilija Latėnaitė suvaidino keturis skirtingų epochų, šalių ir socialinės aplinkos personažus, ieškančius savo tapatybės. Jų situacijos rodo, kad laikai keičiasi, tačiau svarbiausi klausimai, kuriuos žmonės užduoda sau, išlieka tie patys.
Emilijos Latėnaitės vaidinami personažai buvo sukurti remiantis tikrais istoriniais žmonėmis. Ilgainiui istorinės asmenybės jai tapo įkvėpimo šaltiniu. Aktorė neketino atkurti tikslaus istorinio dokumento ir jo perduoti kitiems. Pasak Emilijos Latėnaitės, istorija jai yra kelias, įrankis suvokti, kad esame tik kontinuumo dalis.
Spektaklyje kompozitorių Tarquinio Merulos ir Alessandro Stradellos kūrinius gyvai grojo garsusis violončelininko Glebo Pyšniako ir smuikininkės Dalios Dėdinskaitės duetas – „Duettissimo“.
Žiūrovai turėjo galimybę stebėti nepaprastai įdomų reginį. Visi artistai sulaukė audringų plojimų.
Straipsnis: Rudaminos kultūros centras
Nuotraukos: Rudaminos kultūros centras
